Dirvos organinių likučių skaidytojas  NAGRO  UNIVERSAL

 

BIOORGANINĖS NANO TRĄŠOS   „NAGRO“ UNIVERSAL -  paspartina augalinių liekanų irimą

 

 

        UAB“Pruszynski ir partneriai“ gen.direktorius Vytautas Martusevičius ir konsultantas doc.dr. (ASU) Vidmantas Spruogis buvo nuvykę į Maskvos sritį ir kartu su partneriais dalyvavo bei susipažino su naujai parengtomis nano technologijomis, kur augalinių liekanų ir šiaudų suskaidymui panaudojamos  „Bioorganinės nano trąšos NAGRO universal“. Veikiant šioms trąšoms,  augalinės liekanos  ir šiaudai ne tik suardomi ir struktūrizuojami, bet ir sunaikinama ant jų žiemojanti puvėsinė ir fitopatogeninė mikroflora. 

Paskirtis:

-        visiškas grūdinių varpinių kultūrų šiaudų suardymas;

-        ražienų ir šiaudų struktūros suardymas, kas užtikrina sėklų įterpimo vienodumą sėjant,  mažina dirvos suspaudimą;

-        po ražienų auginamų  kultūrų derlingumo padidinimas 10-30%, papildomo maitinimo ir mulčiaus panaudojimas, užkertant kelią dirvos erozijai, drėgmės netekimui bei sulaikant piktžolių augimą; 

-        bendro augalų sergamumo fono sumažinimas 2 kartus, dėl patogeninės bei puvėsinės mikrofloros išstūmimo;

-        humuso dirvoje padidinimas, sliekų dauginimas ir naudingų dirvožemio mikroorganizmų aktyvavimas, dirvožemio derlingumo atstatymas;

-        azotinių trąšų, naudojamų šiaudų sutrūnijimui, ekonomija. 

 

Panaudojimo technologija:

-        kai grūdinių kultūrų šiaudų masė yra nuo 2 iki 4 t/ha,  „Bioorganinių nano trąšų NAGRO universal“ naudojimo norma – 1 litras /1 ha.

-        Kukurūzų, saulėgražų, cukrinių runkelių ir kitų aukštaūgių-plačialapių augalų liekanų suardymui NAGRO universal dozę rekomenduojama  padidinti iki 2 l/ha;

-        darbinis tirpalas paruošiamas pagal paskaičiavimą: 1 l trąšų 200-300 l vandens;

-        išpurškiama ant susmulkintų ražienojų liekanų ir iškart diskiniais padargais arba skutikais įterpiama į dirvą,  į 5-10 cm gylį.

Trąšų sudėtyje yra:

 - labai aktyvios  pieno rūgšties, azotą fiksuojančių, fosfatus sutelkiančių, fotosintezės ir celiuliolitinių ir lignolitinių mikrobų biologinės formos;

 - Pseudomonas aureofaciens bakterijos – gyvybinės veiklos procese gamina visą kompleksą antibiotinių medžiagų, kurios slopina patogeninių grybelių ir bakterijų vystymąsi iki jų sunaikinimo.

- makroelementai ir mikroelementai, amino rūgštys, mikro humatai, silicio junginiai.

 

Dirvožemio derlingumo atkūrimas – pasėlių likučių suardymas

     Dėl daugelį metų trunkančios intensyvios aktyvaus humuso mineralizacijos, gyvoji dirvų biomasė sumažėjo nuo 30 iki 2-4 tonų hektarui, o kartu – kaip tai gali pasirodyti paradoksalu – sumažėjo ir mineralinių trąšų našumo koeficientas.  Jei Libicho teorijos įdiegimo į žemės ūkio praktiką metu, vienas kilogramas įterpiamų į dirvą NPK mineralinių trąšų, lengvai padidindavo grūdų derlių 28 kg, tai dabar padidina tik 4-5 kg, kas dabartinėmis trąšų kainomis trąšų panaudojimą nukelia ties apsimokėjmo riba.  Akademiko V.Volkohono, Ukrainos agrarinių mokslų akademijos žemės ūkio mikrobiologijos instituto direktoriaus, nuomone, humuso aktyviosios dalies netekimo pasekmės yra žinomos: net ir esant pakankamam augalo aprūpinimui mineraliniu maistu, negali būti suformuotas pilnavertis derlius.               

      Biologinio dirvų aktyvumo praradimas atkreipė į save ūkinių darbuotojų dėmesį ne dėl žemės ūkio kultūrų derlingumo padidinimo, bet kaip problema, dėl kurios nustojo irti suarti ražienų likučiai – sąsajoje su gyvulininkystės nuosmukiu juos dabar palieka lauke, ir tai tapo rimta kliūtimi sėjos agregatams. Tuo tarpu, kaip paskaičiavo specialistai, ant ražienų likučių lieka iki 75% augalų patogenų, kurie, priklausomai nuo sankaupos, tampa ligų, visų pirma, šaknų puvinių,  platintojais. Todėl šiuo metu numatomą preparatų panaudojimo ražienų likučių suardymui technologiją mes traktuojame, kaip naujos mąstymo sistemos elementą, o ne tik kaip techninį žemdirbiui trukdančio faktoriaus pašalinimo būdą. Siekdami nustatyti, ką mums reikia suardyti, turime atsiminti kokia organinė medžiaga sudaro augalinius likučius. Juose yra celiuliozės – 45-55%, lignino – 35-45%; yra nedideli kiekiai hemiceliuliozės, pektino, baltymų bei kitų organinių medžiagų. Jei augalinių likučių suskaidymo atveju, siekiame ne tik juos pašalinti, bet kartu ir sumažinti dirvos suspaudimą ,o taip pat sumažinti patogeninių grybų ir bakterijų toksinę įtaką, padaryti augalams prieinamus fosforo ir kalio junginius, sukaupti biologinį azotą, tai ypatingą dėmesį reikia atkreipti būtent į „Bioorganines nano trąšas NAGRO universal“, kur yra visos tam reikalingos medžiagos.

2013 m. rugsėjo 2 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis (PPS-13-25) ,tarp UAB „ Pruszynski ir partneriai“ bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės Instituto.

Tyrimų objektas:  Žieminiai kviečiai.

Pirmieji bandymų rezultatai:

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 

 

 

2013 m. birželio 19 d. įvyko:
Mokslinė-praktinė konferencija ir šiuolaikinių augalininkystės technologijų apžiūra.
ŽEMDIRBIO VASARA 2013
„Ekologinis ir tausojamasis ūkininkavimas: dabartis,problemos ir perspektyvos“.
Kurioje buvo pristatyti bandymai naudojant Bioorganines Nano trąšas NAGRO, ekologiniam ir aplinką tausojančiam ūkininkavimui.
zemdirbio vasara 2013
Bioorg. nano tr. NAGRO c.r.2012
Įsimintiniausias renginio akimirkas rasite skiltyje Galerija .

 

2013 m. birželio 4 d. 11 valandą, Aleksandro Stulginskio Universiteto Bandymų stotyje, įvyko seminaras-lauko diena.
Tema:
Bioorganinių Nano trąšų NAGRO panaudojimas žemės ūkyje, tobulinant auginimo technologijas ir taupant mineralinias trąšas bei pesticidus.
Seminaro metu ūkininkai buvo supažindinti su žieminių kviečių ir salyklinių miežių auginimo technologijomis taupant mineralines trąšas ir pesticidus.
Taip pat buvo supažindinti su auginimo technologijomis, ekologinių vasarinių miežų, žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose bei kovos su piktžolėmis būdais ir šiuolaikiška dirvožemio ir pasėlių ekologijos laboratorija.
Apie pažangias auginimo technologijas pasakojo ASU doc.dr. Vidmantas Spruogis.
Su piktžolų kovos būdais supažindino ASU mokslo darbuotojas dr. Sigitas Čekanauskas, taip pat ūkininkams aprodė modernią ASU bandymų stoties bazę.
Jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Robertas Kosteckas papasakojo apie mobilių prietaisų galimybes ir jų panaudojimą žemės ūkyje.