NAGRO gali pakeisti draudžiamus pesticidus.

     Pasikeitus pesticidų  naudojimo taisyklėms, nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. panaikintas neonikotinoidų  grupės pesticidų:  insekticido Eforia, beicų Cruiser OSR bei Modesto registravimas profesionaliajam naudojimui ir insekticido Actara 25 WG registravimas neprofesionaliajam naudojimui. Turimus šių augalų apsaugos produktų kiekius žemdirbiai turėjo panaudoti iki 2013 m.  rudens pabaigos, bet ne vėliau.

     Žemdirbiai turėtų atkreipti dėmesį, kad nuo 2013 m. gruodžio 1 d. uždrausta tiekti rinkai ir sėti Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 485/2013 II priede nurodytas sėklas, apdorotas augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra klotianidino, tiametoksamo ar imidakloprido.

     Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT), vykdydama 2013 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 485/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 dėl veikliųjų medžiagų klotianidino, tiametoksamo ir imidakloprido patvirtinimo sąlygų ir dėl draudimo naudoti augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra šių trijų veikliųjų medžiagų, apdorotas sėklas ir jomis prekiauti (OL 2013 L 139, p. 12), nuostatas, panaikino insekticido Eforia, beicų Cruiser OSR, Modesto registravimą profesionaliajam naudojimui, insekticido Actara 25 WG registravimą neprofesionaliajam naudojimui nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. Turimi šių augalų apsaugos produktų kiekiai gali būti naudojami iki š. m. lapkričio 30 d.

     Taigi, nuo 2014 m.  pavasario nebebus galima sėti rapsų ir kitų augalų sėklų, išbeicuotų tais augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra minėtų veikliųjų medžiagų. Vasarinių rapsų augintojai beicų draudimą pajus patys pirmieji – jei bus tinkamos sąlygos spragėms plisti (šilti ir sausoki orai), šie kenkėjai rapsų sėklas gali sunaikinti net nespėjusias sudygti. Kad taip neatsitiktų rekomenduojama sėklas beicuoti bioorganiniu preparatu NAGRO Bioenergetiku. Šis preparatas Lietuvoje ištirtas ( 2011 – 2013 m. Aleksandro Stulginskio universitete ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre ), rekomenduotas naudojimui gamyboje ir jau plačiai naudojamas. Preparato naudojimo norma 0,5 litro 1 tonai sėklos.

     Augalų apsaugos specialistų patarimas žemdirbiams – itin atidžiai stebėti pasėlius ir pasirodžius kenkėjams naudoti insekticidus. Kitaip tariant, uždraudus beicus, papildomi purškimai ko gero bus neišvengiami, ir vargu ar jie darys aplinkai mažesnę žalą negu beicų naudojimas. Pasėlių purškimui rekomenduojama naudoti bioorganines trąšas NAGRO universal. Jų sudėtyje yra antiferomonų, kurie atbaido kenkėjus. Kaip jau buvo minėta, šis preparatas Lietuvoje ištirtas ir rekomenduotas naudojimui gamyboje. Preparato naudojimo norma 0,5 litro 1 ha pasėlių ploto. NAGRO galima maišyti ir naudoti kartu su insekticidais. Naudojant NAGRO preparatus galima sumažinti 30 – 50 %  sintetinių mineralinių trąšų ir pesticidų.

     NAGRO trąšomis prekiauja  UAB „Pruszynski ir partneriai“.

UAB „Pruszynski ir partneriai“ Generalinis direktorius Vytautas Martusevičius.

UAB „Pruszynski ir partneriai“ konsultantas (ASU) doc. dr. Vidmantas Spruogis.

 

 

banner-1020x200

Augalininkystės ūkiuose susikaupė rekordinis šiaudų kiekis, kurį reikia racionaliai panaudoti. Kaip tai padaryti?

Tinkamai į dirvą įterpti šiaudai papildo ją humusu, gerina jos struktūrą, skatina mikro- ir mak¬rofaunos vystymąsi.

Ilgai laukti neverta

Sausoje šiaudų medžiagoje yra 90 proc. ląstelienos, 0,5 proc. azoto, 0,25 proc. fosforo, 0,8 proc. kalio ir mikroelementų. Su šiaudais į dirvą grįžta ir minėtos medžiagos, tačiau ne visuomet. Šiaudai trąša tampa tik tada, kai yra tinkamai paruošti. Dažnai dėl prasto darbų organizavimo šiaudai paliekami ant dirvos. Saulės spinduliai juos sterilizuoja, todėl nelieka organines liekanas skaidančių gyvųjų organizmų. Todėl užarti šiaudai išlieka keletą metų nepakitę.Nustatyta, kad bene geriausias šiaudų panaudojimo būdas – juos smulkinti ir įterpti į dirvą. Pastaruoju metu Europoje plačiai naudojami biologiniai preparatai augalines liekanas dirvoje skaidančių bakterijų veiklai skatinti.

Kada naudoti azotą

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemdirbystės kated¬ros mokslininkai sakė, kad šiaudų mineralizacijai pagreitinti rudenį papildomai išbertas azotas (karbamidas) ne visada duoda teigiamą efektą, ypač tada, kai sėjami ne žiemkenčiai, o vasarojus.
„Papildomo azoto reikėtų tik pirmais–trečiais metais pradėjus taikyti šiaudų įterpimą. Vėlesniais metais mikroorganizmai šviežiems šiaudams ardyti ima naudoti anksčiau mineralizuotų šiaudų azotą. Šiaudų ardymas savaime susireguliuoja ir papildomo azoto nebereikia“, – sakė mokslininkas.
Daugelis ūkininkų yra įpratę užarti tiek miežių, tiek kviečių šiaudus. Tačiau, pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotojos , būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šiaudai sunkiai mineralizuojasi.Nustatyta, kad 1 t šiaudų reikia 10 kg azoto, tik tuomet jie gerai mineralizuojasi ir ūkininkams pavasarį ariant laukus netenka išversti supelijusių (nesusimineralizavusių) šiaudų. „Tačiau ūkininkai azoto beveik nenaudoja dėl aukštų jo kainų“, – sakė mokslininkė.

Įterpiant šiaudus naudinga vegetacijos pradžioje augalus gausiau patręšti azotu. Pasak ASU Žemdirbystės katedros mokslo darbuotojų, vietoje kompensacinio azoto įterpiamų šiaudų ardymui paskatinti siūloma ražienas su smulkintais šiaudais purkšti BIOORGANINĖMIS NANO TRĄŠOMIS NAGRO 0,5 l/ha, kaina 50Lt/l+PVM(imant didesnius kiekius taikomos nuolaidos), sumaišius jį su karbamidu (10 kg/ha) arba KAS-32 (20l/ha).

Pagarbiai,
AB“Pruszynski ir partneriai“
Islandijos pl.181C,Kaunas
AGRO skyriaus vadovas
Petras Žemaitis
Mob.tel 8-615-80787
El.p: petras@nanonagro.lt